Ohajo valstijos istorija vaikams
Valstybės istorija
Žmonės Ohajo žemėje gyveno tūkstančius metų. Ankstyvosios kultūros buvo piliakalnių statybos kultūros, tokios kaip Hopewell ir Adena tautos. Šios tautos išnyko apie 1000 m. Po Kristaus ir jas pakeitė naujos kultūros, įskaitant senovės forto žmones ir Whittlesey.Ohajo pasveikinimo ženklaspateikė ErgoSum88
Indėnai
1600 m Irokėzų indėnai persikėlė į žemę norėdamas medžioti bebrų kailius. Daugelis esamų genčių buvo išstumtos iš regiono. Tačiau dėl europiečių atneštų ligų daugelis irokėzų buvo sunaikinti. Vėliau juos pakeitė gentys iš rytų, tokios kaip Delaveras, Šonė ir Majamis.
Atvyksta europiečiai
Pirmasis europietis, atvykęs į Ohają, buvo prancūzų tyrinėtojas Robertas de La Salle 1669 m. Jis reikalavo žemės prancūzams. Netrukus prancūzai įsteigė prekybos postus, kad pasinaudotų vertinga kailių prekyba regione. Jie pastatė kelis fortus, įskaitant Majamio fortą 1680 m. Ir Sanduskio fortą 1750 m.
1700-ųjų pradžioje į šią teritoriją pradėjo judėti britų kolonistai iš rytinės pakrantės. Jie ieškojo naujos žemės įsikurti ir norėjo kailių prekybos dalies. Netrukus britai ir prancūzai varžėsi dėl kailių prekybos, o tai ilgainiui atvedė į karą.
Prancūzijos ir Indijos karas
Karas tarp prancūzų ir britų truko 1754–1763 m. Jis vadinamas Prancūzijos ir Indijos karu. Skirtingos indėnų gentys susivienijo su skirtingomis karo pusėmis. Ohajo regionas buvo daugybės mūšių ir kraujo praliejimo vieta. George'as Washingtonas kovojo britų pusėje Ohajuje mūšyje for Fort For Needity. Britai galiausiai laimėjo karą ir 1763 m. Perėmė Ohajo regioną.
Šiaurės vakarų teritorija
Kai 1783 m. Baigėsi revoliucinis karas, Ohajas tapo JAV dalimi. Po kelerių metų, 1787 m., JAV sukūrė Šiaurės vakarų teritoriją. Ši teritorija buvo didelis pasienio plotas, apėmęs tokias būsimas valstijas kaip Ohajas, Ilinojus, Indiana, Mičiganas, Viskonsinas ir dalis Minesotos.
Tapimas valstybe
1788 m. Generolas Rufusas Putnamas vadovavo daugeliui naujakurių į Ohają ir įsteigė Marietą kaip pirmąją nuolatinę gyvenvietę. Netrukus į kraštą atsikraustė dar daug naujakurių iš JAV. Gyventojų skaičius augo, kol 1803 m. Ohajas buvo priimtas į Sąjungą kaip 17-oji valstija. Pirmoji sostinė buvo Chillicothe. 1816 m. Kolumbas tapo nuolatine sostine.
Ohajo ūkispateikė tpsdave
1800-ieji
Didžioji dalis 1800-ųjų pradžios buvo pažymėta mūšiais ir karais Ohajuje. Pirma, kilo sukilimas tarp vietinių amerikiečių, vadovaujamų Shawnee'o vadovo Tecumseh . Jis tikėjo, kad žemė buvo nesąžiningai atimta iš jo žmonių. Netrukus po to, kai Tecumseh pajėgos buvo nugalėtos, Ohajas tapo kai kurių 1812 m. Kovų su britais kovos lauku.
Civilinis karas
Pilietinio karo metu Ohajas kovojo Sąjungos pusėje. Tai buvo „laisva valstybė“, uždraudusi vergiją. Daug vergų pabėgo į Ohają per Požeminis geležinkelis iki karo pradžios. Nors valstijoje įvyko nedaug mūšių, karo metu daugelis Ohajo vyrų kovojo už Sąjungos kariuomenę. Kai kurie iš aukščiausių Sąjungos karinių lyderių, pavyzdžiui, generolai Ulyssesas S. Grantas ir Williamas Tecumsehas Shermanas buvo iš Ohajo.
Daug prezidentų
Per tuos metus Ohajuje gimė septyni JAV prezidentai. Tai nusileidžia tik Virginijai. The prezidentai Ohajuje gimę Jamesas Garfieldas, Ulyssesas S. Grantas, Warrenas G. Hardingas, Benjaminas Harrisonas, Rutherfordas B. Hayesas, Williamas McKinley ir Williamas Howardas Taftas.
Klivlendas, Ohajaspateikė Lovleet
Laiko juosta
- 1669 m. - tyrinėtojas iš Prancūzijos Robertas de La Salle tyrinėja Ohajo upę, reikalaudamas žemės prancūzams.
- 1763 m. - po Prancūzijos ir Indijos karo britai perima savo valdžią.
- 1782 m. - Gnadenhutteno žudynės įvyko, kai Amerikos milicija nužudė 96 Lenape indėnus.
- 1783 m. - po revoliucinio karo JAV perima kontrolę.
- 1787 m. - Ohajas tampa naujai sukurtos Šiaurės vakarų teritorijos dalimi.
- 1788 m. - Maretoje įkurta pirmoji nuolatinė gyvenvietė.
- 1794 m. - Ohajo ir Jungtinių Amerikos Valstijų vietinių amerikiečių konfederacija surengė kritusių kirtėjų mūšį.
- 1803 m. - Ohajas tampa 17-ąja valstija.
- 1812 m. - 1812 m. Karas vyksta prieš britus ir jų vietinius Amerikos sąjungininkus.
- 1816 - Kolumbas tampa sostine.
- 1837 - Sinsinatis įkuriama „Proctor & Gamble Company“.
- 1898 - Akrone įkuriama „Goodyear“ padangų ir gumos įmonė.
- 1955 - atidaromas Ohajo greitkelis.
- 1995 - Klivlande atidaromas Rokenrolo šlovės muziejus.
Cituoti darbai
